Skaudžiam artimo žmogaus netekties momentui dažnai neįmanoma pasiruošti iš anksto. Taip pat susitaikyti su mintimi, kad anksčiau ar vėliau visi sulauksime savo gyvenimo pabaigos. Visgi, neretai artimo žmogaus mirtis užklumpa visai netikėtai, o netektį lydi daugybė klausimų. Taigi mirus artimajam ką daryti?
Įvadas
Pirmasis žingsnis – pranešimas apie mirtį
- Kada ir kam pranešti apie mirtį (112, policija, gydytojas)
- Kūno neliečiamumas iki medikų atvykimo
Antrasis žingsnis – laidojimo paslaugų pasirinkimas
- Laidojimo ar kremavimo įmonių pasirinkimas
- Velionio pervežimas
- Laidotuvių organizavimo planavimas (karstas ar kremavimas)
Trečiasis žingsnis – mirties liudijimo gavimas
- Kas išduoda mirties liudijimą
- Dokumentų tvarkymo svarba
Ketvirtasis žingsnis – atsisveikinimo ceremonijos organizavimas
- Šarvojimas, religinės apeigos, muzika ir kiti pasirinkimai
- Kas organizuoja ceremoniją – šeima ar laidojimo paslaugų įmonė
Penktasis žingsnis – socialinė parama laidotuvėms
- Vienkartinės išmokos prašymas socialinės paramos skyriuje
- Reikalingi dokumentai ir sąlygos
Šeštasis žingsnis – informavimas artimųjų ir institucijų
- Kam pranešti apie netektį (darbdaviams, bankams, registrams)
- Kiti svarbūs formalumai
Septintasis žingsnis – kiti svarbūs aspektai
- Mirties registravimas
- Testamentas ir paveldėjimo klausimai
- Emocinė pagalba šeimai
Išvados
- Trumpas reziumė ir patarimai, ką daryti mirus artimajam
Mirties fakto konstatavimas.
Pirmiausia – skubiai telefonu praneškite apie įvykį bendrosios pagalbos centrui (numeriu 112 Pradžia – Bendrasis pagalbos centras). Paaiškinkite situaciją, nurodykite tikslų adresą ir laikykitės dispečerio nurodymų. Mirus artimajam labai svarbu neliečiant kūno laukti, kol atvyks greitosios medicinos pagalbos darbuotojai ir/arba policijos pareigūnai. Jie įvertins situaciją, konstatuos mirtį ir pradės tolesnius būtinus veiksmus.
Netekties akimirką dažnai užklumpa panika, nežinomybė ar abejonės, ką daryti mirus artimajam. Todėl ši atmintinė parengta tam, kad padėtų susiorientuoti ir žingsnis po žingsnio atlikti visus būtinus veiksmus – nuo pirmosios pagalbos iškvietimo iki dokumentų tvarkymo, šarvojimo ir laidojimo organizavimo.
Antrasis žingsnis – susisiekimas su laidojimo ar kremavimo paslaugas teikiančiomis įmonėmis (Kontaktai), kurios užtikrins saugų velionio transportavimą iš mirties vietos į šaldytuvą ar laidojimo namus. Tokios įmonės ne tik pasirūpina velionio pervežimu, bet ir gali padėti tvarkyti reikalingus dokumentus, pasirūpinti šarvojimo sale, urnos ar karsto parinkimu, religinėmis apeigomis bei kitomis svarbiomis detalėmis.
Labai svarbu nuspręsti, kaip atrodys laidotuvių organizavimas:
Reikia apsvarstyti, ar atsisveikinimo ceremoniją organizuos patys artimieji, ar visa laidotuvių eiga bus patikėta profesionaliai laidojimo paslaugų įmonei. Taip pat būtina pasirinkti laidojimo būdą – ar velionis bus laidojamas karste (Karstai), ar kremuojamas (Kremavimas). Šis sprendimas dažnai priklauso nuo mirusiojo valios, šeimos tradicijų, religinių įsitikinimų ar praktinių aplinkybių.
Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 560 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos. Pašalpa išmokama per 24 valandas, kuomet prašymas yra pateikiamas ne vėliau kaip 10 dienų. Jeigu velionis gavo pensiją, neįgalumo ar kitą išmoką, tuomet reikėtų kreiptis ir į „Sodros“ specialistus.
Kreipimasis į kapines. Tik turint mirusiojo medicininį mirties liudijimą bei laidojančio asmens dokumentą, galima kreiptis į kapinių, kuriose norite palaidoti savo artimąjį, administraciją. Ši suteikia leidimą laidoti velionį ir išduotų paskyrimą jo amžinojo poilsio vietai.
Penktasis žingsnis – kreipimasis į socialinės paramos skyrių pagal mirusiojo arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą dėl vienkartinės išmokos asmens laidojimui. Šį žingsnį reikia atlikti tik tuo atveju, jeigu dokumentais rūpinatės savarankiškai, be laidojimo paslaugas teikiančių įmonių pagalbos. Paramos skyrimo sąlygos ir reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės, todėl svarbu pasidomėti konkrečios gyvenamosios vietos socialinės paramos skyriaus tvarka.
Asmens mirties momentą ir faktą bei medicininio mirties liudijimo išdavimo sąlygas ir tvarką Lietuvoje nustato Žmogaus mirties registravimo ir kritinių būklių įstatymo pakeitimo ĮSTATYMAS (Žin., 2002, Nr. 43-1601). Mirus žmogui, jo mirties faktą turi patvirtinti atsakingas medicinos asmuo, priklausomai nuo mirties pobūdžio tai padaryti gali:
- asmens sveikatos priežiūros specialybių gydytojai;
- gydytojas patologas;
- gydytojas teisės medicinos ekspertas;
- gydytojų konsiliumas;
- skubios nestacionarinės medicinos pagalbos įstaigų slaugos specialistai;
- slaugos specialistas, tiesiogiai atlikęs mirusio asmens sveikatos priežiūrą nesant gydytojo.
Šiandien. Rytoj. Amžinai.
- Mirus žmogui, jo artimieji ar įmonės gali pretenduoti į įvairias išmokas. Vienkartinė finansinė parama skiriama faktiškai mirusįjį palaidojusiam asmeniui ar įmonei. Turint mirties liudijimą, galima kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos į savivaldybės administraciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba ten, kur savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs mirusysis asmuo.
- Laidojimo pašalpa (Ką daryti mirus artimajam: atmintinė kiekvienam) skiriama mirus: Lietuvos Respublikos piliečiui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje; Lietuvoje – užsieniečiui (užsienio valstybės pilietybę turinčiam asmeniui arba asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje); Lietuvoje – asmeniui, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčiam pabėgėlio statusą; Lietuvoje – visų, aukščiau išvardintų asmenų, vaikui, kai gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis).
- Teisė gauti laidojimo pašalpą atsiranda nuo asmens mirties dienos, kurios faktą registruoja: mieste – savivaldybės civilinės metrikacijos įstaiga, kaime – seniūnija (išskyrus savivaldybių centrų seniūnijas), užsienyje – Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga.
- Laidojimo pašalpa išmokama mirusio asmens šeimos nariui arba kitam laidojančiam asmeniui.
- Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės (seniūnijos) socialinės paramos skyrių pagal mirusio asmens buvusią gyvenamąją vietą arba laidojančio asmens gyvenamąją vietą (ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios teisės atsiradimo dienos).
6. Reikalingi dokumentai pašalpai gauti: laidojančio asmens prašymas (pildomas savivaldybėje, seniūnijoje arba šių įstaigų interneto svetainėse pateiktos el. prašymo formos); mirties liudijimas (originalas ir jo kopija), išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas; laidojančio asmens pasas (asmens tapatybės kortelė, užsienio piliečiui – leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje); jei Lietuvos Respublikos pilietis mirė užsienyje – užsienio valstybės atitinkamos įstaigos išduotas medicininis mirties liudijimas arba mirties liudijimas (išrašas iš mirčių registro), išverstas į lietuvių kalbą, ir mirusiojo pasas; juridinio asmens įgaliojimas, jei laidojantis asmuo atstovauja ritualines paslaugas teikiančiai įmonei ar socialinės globos įstaigai.
7. Laidojimo pašalpa mokama iš savivaldybės biudžeto ir turi būti išmokėta ne vėliau kaip per 24 valandas po oficialaus kreipimosi.
8. Laidojantis asmuo, laiku neatsiėmęs pašalpos, turės teisę dar kartą teikti prašymą pašalpai gauti.
9. Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės (savivaldybės) lėšomis.
10. Mirus pensininkui ar neįgaliajam reikia kreiptis į SODROS skyrių (https://socmin.lrv.lt/lt/